Nuo pat ankstyvo žmonės kasdien naudojasi daugeliu kitų žmonių sukurtų produktų, pavyzdžiui, baldais, kompiuteriais, programine įranga, telefonais, televizoriais, skalbimo mašinomis, namais, automobiliais, MP3 grotuvais, traukiniais, laikrodžiais, rašikliais, akiniais nuo saulės, dantų šepetėliais, viryklėmis, drabužiais, batais, papuošalais ir t.t. Prieš pagaminat šiuos daiktus, pirmiausia reikėjo juos sugalvoti ir suprojektuoti.

Kaip teigia Europos Komisija “Inovacijos dabar plačiai suprantamos kaip ekonominio augimo varomoji jėga. Tai nauji produktai ir paslaugos, ir nauji metodai, naudojami jų kūrimui ir pateikimui, kas suteikia papildomą vertę mūsų ekonomikai bei leidžia mums pagerinti gyvenimo lygį.

Mažosios ir vidutinės įmonės yra atsakingos už daugelį naujovių, dėl ko atsiranda didesnės vertės produktai ir paslaugos (net jei galiausiai didesnės įmonės imasi gaminti ir reklamuoti tokias naujoves), todėl Europos Komisija siekia skatinti naujoves mažosiose ir vidutinėse įmonėse visoje Europoje. “

Iš tiesų, įmonėms ir ypač mažosios ir vidutinės įmonės, kurios gali būti pažangios, projektuojant naujus sprendimus / produktus ir procesus, gali aplenkti savo konkurentus.

Faktiškai yra atliekami įvairūs tyrimai (tokie kaip, kad vykdo Jungtinės Karalystės projektavimo taryba), kurie aiškiai susieja tinkamą projektavimą su verslo ir ekonomikos našumu - šie tyrimai aiškiai parodo teigiamą projektavimo įtaką praktiškai kiekvienam verslo našumo matui, įskaitant rinkos dalį, augimą, produktyvumą, kainos dalį ir konkurencingumą. Tuo pat metu, kelia nerimą, kad naujausi rezultatai paskelbti Pasaulio ekonomikos forumo visuotinio konkurencingumo 2007-2008 ataskaitoje, kur daug naujų ES narių valstybių iš inovacijų perspektyvos vertinamos prastai, tik viena (Estija) patenka į pirmąsias 30 vietų.

Atidžiai pažiūrėjus į priežastis, kodėl iš inovacijų perspektyvos daugelio naujų ES valstybių narių yra prastai įvertintos (pavyzdžiui, Malta, Lietuva ir Rumunija), pasirodo, kad tai yra dėl to, jog yra dėl žemo naujovių faktorių lygio.

Ši padėtis taip pat yra atvaizduota ir ES naujovių įvertinimų sąrašo šalių ataskaitose. Turint į mažų ir vidutinių įmonių Europoje skaičių, ši inovacijų būklė aiškiai nepasitarnauja Lisabonos strategijai padaryti Europą konkurencingiausią ir dinamiškiausią žiniomis paremtų ekonomikų pasaulyje.

Kai žinių ekonomika yra subręsta, mes turime aprūpinti mažąsias ir vidutines įmones galimybėmis bei įgūdžiais augti ir klestėti. Efektyvus IKT naudojimas visoje vertės grandinėje, firmoms suteikia galimybę gerinti produktyvumą ir efektyvumą, ir padidina konkurencingumą. Kompiuterinio automatizuoto projektavimo (CAD) technologija yra vienas iš tokių IKT įrankių. Atsižvelgiant į jos svarbą Europos ekonomikos konkurencingumui, inovacijos yra vienas iš atnaujintos Lisabonos strategijos kertinių akmenų, skatinančių augimą ir darbo vietų didinimą.

Suprantama, yra skubus poreikis aktyviai padėti ir motyvuoti Europos mažąsias ir vidutines įmones tapti naujoviškomis. Taigi, teikiant integruotą mokymo ir konsultavimo palaikymą, susijusį su inovacijų valdymo metodų (IMT) temomis kaip projektavimo metodais, kompiuterinis automatizuotas projektavimas (CAD) ir bendros projektavimo priemones iš tiesų padėtų ES mažosioms ir vidutinėms įmonėms, įskaitant ir naująsias valstybes nares, pagerinti savo naujovių diegimo potencialą.

Kaip nurodyta EC COM (2006) 418 Final ataskaitoje (As outlined in EC COM (2006) 418 Final), pramonės globalizacija yra iššūkis, kuriai reikės naujos švietimo ir profesinio mokymo sistemos. Pakanka paminėti, kad 2004 m. 75 milijonai ES piliečių buvo žemos kvalifikacijos (32% visos darbuotojų skaičiaus) ir kad iki 2010 m., tik 50% darbo vietų bus prieinami žmonėms, turintiems tik pagrindinį išsilavinimą.

Tik 10,8% suaugusių europiečių dalyvauja formalaus, neformalaus arba neoficialaus mokymosi visą gyvenimą programoje, ir šis rezultatas rodo daug trūksta iki ES numatyto 12,5% dalyvavimo 2010 metais ribos. Tai visiškai gali būti dėl gerai žinomo fakto, kad darbingo amžiaus žmonių mažose ir vidutinėse įmonėse tose įmonėse, kuriose yra nedaug darbuotojų, turi sunkumų surasti laiko dalyvauti profesinio rengimo kursuose, tuo pačiu išlaikant pusiausvyrą tarp darbo ir įsipareigojimų šeimai.

Tuo tarpu, kaip teigia Europos Sąjungos Komisija “Technologijomis paremtas mokymasis visą gyvenimą yra svarbiausias veiksnys, suteikiantis Europos darbuotojams įgūdžius, kurie yra reikalingi norint sukurti konkurencingą, žiniomis pagrįstą ekonomiką. IRT turi suvaidinti svarbų vaidmenį norint, kad nuolatinis mokymasis ir visą gyvenimą trunkantis mokymasis taptų realybe, didesnei Europos darbo jėgos daliai. Kai asmenys prisiima didesnę atsakomybę už savo pačių profesinį tobulėjimą, jie turi gauti su darbu susijusio mokymo galimybes viso gyvenimo metu. Ir žmonės ieškos kur, kada ir kaip jiems to reikės ar įstaigoje, ar įmonėje, ar kelionės metu “.

Aukščiau paminėti faktai parodo aiškias priežastis, kodėl reikia kurti integruotą profesinio mokymo ir konsultavimo priemones tokiomis temomis kaip CAD, norint padėti braižymo/projektavimo įstaigų darbuotojams veiksmingai dalyvauti visą gyvenimą trunkančiame mokymosi procese, siekiant sustiprinti įgūdžius naujovėms mažosiose ir vidutinėse įmonėse visoje Europoje.

Taigi, bendras euCAD projekto tikslas yra sukurti inovatyvias priemones, kurios išplėstos Europos Sąjungos erdvės kontekste padės suaugusiems savo darbo vietoje ir namuose įgyti žinių ir sertifikuoti savo įgūdžius 2D ir 3D CAD pritaikymui pramonėje.